Jūs galite išgelbėti žmogaus gyvybę skirdamas vos valandą savo laiko. Deja, tik nedaugelis, galintys tapti kraujo donorais, jais tampa. Tai juk taip paprasta! Šiais laikais kraujo donorystė yra saugi, greita ir nesudėtinga.

Transfuzijai naudojamas kraujas turi būti saugus, dovanotas sveikų donorų. Sveikas žmogus turi kraujo atstatymo mechanizmą, taigi kraujas – ne tik gyvas, bet ir nuolat atsinaujinantis audinys. Eritrocitų masė perpilama tuomet, kai yra labai ryški mažakraujystė. Jei žmogus kraujuoja dėl krešėjimo faktorių, perpilama šviežia šaldyta plazma, o jei dėl trombocitų stokos – trombocitų masė.

Kam padeda mano dovanotas kraujas?

Jūsų padovanotas kraujas padeda patiems įvairiausiems ligoniams. Kraujo perpylimas reikalingas ligoniams, praradusiems didelį kraujo kiekį chirurginių operacijų metu, dėl patirtų traumų, komplikuoto gimdymo ir t.t. Taip pat, kraujo perpylimas skiriamas kraujo ligomis ir vėžiu sergantiems pacientams.

Laikotarpiai tarp donacijų yra patvirtinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir yra tam, kad būtų užtikrinama donoro sveikatai saugi donorystė.

Kas gali (ne)nutikti kraujo donorui?

Šalutiniai reiškiniai donacijos metu arba po jos yra labai reti ir pasitaikantys tik iki 2 proc. donacijų. Iš jų dažniausiai pasitaiko silpnumas ir smulkios kraujosrūvos, visos kitos komplikacijos ypač retos ir siekiančios tik iki 0,1 proc. donacijų.

Silpnumas

Donacijos metu netenkama iki 15% kraujo tūrio. Dauguma žmonių prie šio praradimo prisitaiko labai greitai ir nejaučia jokių pašalinių reiškinių. Bet yra nedidelis procentas žmonių, kurie prie tokio kraujo tūrio netekimo prisitaiko lėčiau, todėl jie po donacijos jaučia silpnumą.

Ką daryti atsiradus silpnumui?

• jeigu kraujo centro personalas yra šalia būtinai apie tai praneškite;
• jeigu jūsų aplinkoje nėra kraujo centro personalo, bet yra kitų žmonių, būtinai apie tai jiems pasisakykite;
• tik pajutę silpnumą ar galvos svaigimą, atsisėskite, kuo žemiau nuleiskite galvą , esant galimybei atsigulkite ir pakelkite kojas aukščiau galvos lygio ir taip praleiskite bent 30 minučių;
• jeigu pajuntate silpnumą vairuojant, kuo greičiau saugiai sustokite ir atsilošę kiek įmanoma labiau sėdynę pagulėkite;
• gerkite skysčius;
• prieš atsistojant iš gulimos padėties, 4-5 minutes pasėdėkite;
• jeigu visgi silpnumas išlieka taikant visas priemones, kvieskite greitąją medicinos pagalbą, o vėliau praneškite kraujo centro darbuotojams.

Kraujosrūvos

Kartais po donacijos pasitaikanti komplikacija yra nedidelės kraujosrūvos. Jos atsiranda buvusio dūrio vietoje ir nebūtinai tą pačią dieną – gali atsirasti ir po 1-2 dienų po donacijos. Paprastai jos yra nepavojingos ir išnyksta per 2 savaites.

Ką daryti atsiradus kraujosrūvoms?

• jei nuėmus tvarstį prasidėjo kraujavimas, dūrio vietą užspauskite ir 5 minutes ranką laikykite pakėlęs;
• jeigu atsirado kraujosrūva dūrio vietoje, periodiškai, bet ne ilgiau nei 15 minučių laikykite šaltą ledo kompresą per pimąsias 24 valandas, ledą įvyniokite į švarų audinį prieš dedant ant rankos;
• kitas 24 valandas 2-3 kartus, bet ne ilgiau nei 15 minučių, dėkite šiltą kompresą, kuris palengvins diskomfortą dūrio vietoje;
• dar 36 valandas ta pačia ranka nieko sunkaus nedirbkite, nekelkite.

Ypač retos komplikacijos yra didelės kraujosrūvos susidarymas, dar retesnės – rankos skausmas, venos uždegimas, nervo dirginimas ar pažeidimas, sausgyslės pažeidimas, kraujavimas praėjus ilgesniam laikui.

Jeigu atsirado labai didelė kraujosrūva ranka yra karšta, atsirado paraudimas dūrio vietoje, jaučiate intensyvų ir nemažėjantį skausmą rankoje, išlieka ar didėja rankos patinimas, atsirado pirštų ar rankos tirpimas, sąstingis, apsunko rankos judesiai, kuo skubiau kreipkitės į kraujo centrą arba jus gydantį gydytoją, o vėliau praneškite kraujo centro darbuotojams (tel. 867600078, 868862707)

Kraujo centre atliekamos 5 skirtingos procedūros:

• Trombocitų aferezė
• Trombocitų ir plazmos aferezė
• Plazmos aferezė (apie imuninės plazmos aferezę, persirgus COVID19, plačiau galite pasiskaityti čia)
• Dvigubos eritrocitų masės aferezė
• Įprastinė kraujo surinkimo procedūra

Kraujo centre taip pat galima užsiregistruoti į negiminingų kaulų čiulpų donorų registrą (daugiau informacijos www.bukgeras.lt) ir užpildyti sutikimą, kad asmens audiniai, organai po mirties būtų paimti ir atiduoti tranplantuoti (daugiau informacijos www.transplantacija.lt).

Kraujo grupes 1901m. pirmasis nustatė austrų gydytojas Karlas Landštaineris (Karl Landstainer), o už šį atradimą 1930m. jis buvo apdovanotas Nobelio premija. Kraujo grupės priklauso nuo eritrocitų paviršiuje esančių tam tikrų dalelių, vadinamų antigenais. Jos yra labai mažos ir nematomos net mikroskopu. Šie antigenai žymimi raidėmis. Yra nustatyta daugiau kaip 30 kraujo grupių sistemų, tačiau svarbiausią reikšmę turi ABO antigenų sistema. Jei žmogui perpilsime ne tos grupės kraują, antikūniai atpažins svetimus antigenus ir įvyks audringa reakcija – staigi raudonųjų kraujo kūnelių žūtis (hemolizė), kuri gali baigtis mirtimi.

Perpilant kraują taip pat labai svarbi Rezus (Rh) kraujo grupių sistema. Be ABO , eritrocitai gali turėti ir Rh antigenus. Jei šie antigenai yra – kraujas vadinamas Rh teigiamu (Rh(+)), jei nėra – RH neigiamu (Rh(-)).

Anksčiau kraujo grupės buvo žymimos skaičiais (I, II, III, IV), tačiau skirtingose šalyse ta pati kraujo grupė buvo vadinama skirtingai (pvz: vienoje šalyje tas pats kraujas priskiriamas I grupei, o kitoje – IV). Šiuo metu priimta, kad kraujas visame pasaulyje žymimas pagal ABO sistemą. Kraujo grupių atitikmuo: O (I), A (II), B (III), AB (IV).

Kraujas – jungiamasis audinys, tekantis mūsų kūnu ir pasiekiantis visas jo vietas. Kraujas mums yra gyvybiškai svarbus, nes ne tik aprūpina visus organizmo audinius deguonimi bei maisto medžiagomis, bet ir pašalina medžiagų apykaitos produktus, saugo ir gina mus nuo infekcijų. Kraują sudaro kraujo plazma ir kraujo ląstelės (eritrocitai, leukocitai ir trombocitų).

Plazma:

Plazma - tai skaidri, šiek tiek gelsva kraujo dalis,kuri po organizmą išnešioja kraujo ląsteles, įvairius hormonus, mineralines ir maisto medžiagas. Ji sudaro daugiau nei pusę kraujo tūrio ir turi svarbią reikšmę kraujo krešėjimo procesui.

Eritrocitai:

Eritrocitai (raudonieji kraujo kūneliai) – tai gausiausia kraujo ląstelių grupė, kuri atsakinga už organizmo aprūpinimą deguonimi ir, iš dalies, anglies dvideginio pašalinimą. Eritrocitai yra keistos, įdubusio disko formos ląstelės, kurios neturi branduolio, tačiau turi baltymo ir geležies junginio, hemoglobino. Hemoglobinas jungiasi su deguonimi ir taip padeda eritrocitams jį pernešti po visą organizmą.

Leukocitai

Leukocitai (baltieji kraujo kūneliai): – baltosios kraujo ląstelės, kurios atlieka organizmo apsaugos funkciją. Tai imuninės ląstelės, kurios visada yra pasirengusios apginti Jūsų organizmą nuo virusų ir bakterijų bei kitų ligų sukėlėjų. Leukocitai „praryja“ virusus ir bakterijas. Todėl esant uždegimui, padidėja leukocitų skaičius. Jie gamina antikūnius – baltymus, kurie padeda pašalinti svetimas medžiagas ir organizmus bei patenka į virusų pažeistas ląsteles. Nors kartą susitikę su bakterija ar virusu, jį atsimena ilgus metus. Kitą kartą tam pačiam virusui ar bakterijai patekus į organizmą, pastarieji būna sunaikinami žymiai greičiau.

Trombocitai:

Trombocitai padeda kraujui sukrešėti. Tai labai mažos, plonos, bespalvės, pailgos formos kaulų čiulpuose esančių didelių ląstelių (megakariocitų) atplaišos. Trombocitai aktyvuojasi, kai pažeidžiama kraujagyslė, tuomet pakinta jų forma – suapvalėja, atsiranda išaugos. Trombocitai sukimba tarpusavyje, pirmieji prilimpa prie pažeistos kraujagyslės sienelių ir išskiria medžiagas, kurios aktyvina krešėjimo faktorius ir susidaro ilgos baltymų grandinės. Iš šių baltymų grandinių susiformuoja fibrino tinklelis ir jame įstrigusios ląstelės suformuoja krešulį. Trombocitų dažnai sumažėja sergant piktybinėmis kraujo ligomis.

Transfuzijai naudojamas kraujas turi būti saugus, dovanotas sveikų donorų. Sveikas žmogus turi kraujo atstatymo mechanizmą, taigi kraujas – ne tik gyvas, bet ir nuolat atsinaujinantis audinys. Eritrocitų masė perpilama tuomet, kai yra labai ryški mažakraujystė. Jei žmogus kraujuoja dėl krešėjimo faktorių, perpilama šviežia šaldyta plazma, o jei dėl trombocitų stokos – trombocitų masė.

Siekiant užtikrinti kokybę ir apsaugoti tiek donorą, tiek pacientą, kiekvienam kraujo donorui atliekami kraujo tyrimai.

Planuojant atlikti trombocitų aferezę atliekamas bendras kraujo tyrimas. Atlikus bendrą kraujo tyrimą galima nustatyti uždegimus, alergiją, kraujo sistemos ligas bei įtarti kitų organų ligas.

Kam padeda mano dovanotas kraujas?

• Eritrocitų skaičius, forma ir dydis;
• Hemoglobino kiekis eritrocituose
• Hematokritas – kraujo plazmos (skystosios kraujo dalies) santykis su bendru kraujo ląstelių kiekiu;
• Bendras leukocitų skaičius ir jų formų kiekis procentais;
• Trombocitų skaičius;
• Eritrocitų nusėdimo greitis (ENG);
• Esant būtinybei, tyrimo atsakymas gali būti dar išsamesnis.

Planuojant atlikti eritrocitų aferezę arba įprastinę kraujo surinkimo procedūrą, atliekamas hemoglobino kiekio nustatymas kraujyje.

Hemoglobinas – tai svarbi raudonųjų kraujo kūnelių dalis. Jis prisijungia ir išnešioja deguonies molekules po visą organizmą. Kai hemoglobino kiekis mažas, deguonies lygis krenta, ir organizmui tampa sudėtingiau išlaikyti normalų aktyvumą. Jei hemoglobino lygis nukrenta žemiau 100 g/l diagnozuojama mažakraujystė.

Norėdami pakelti hemoglobino kiekį kraujyje, valgykite daugiau geležies turinčio maisto – raudonos mėsos, žuvies, vištienos, kepenų, pupelių, razinų, riešutų, žalialapių augalų.

Suaugusiųjų hemoglobino norma norint būti kraujo donoru: vyrams nuo 135 g/l , moterims nuo 125 g/l.

Kiekvieną kartą donorams atliekami tyrimai:

• Nustatoma kraujo grupė pagal ABO ir RhD sistemas.
• Infekcinių ligų tyrimai dėl hepatito B ir C, sifilio ir ŽIV.
• NAT (nukleino rūgščių amplifikacijos tyrimas) – pažangiausias tyrimas, kuris padeda indentifikuoti infekcinėmis ligomis apsikrėtusius donorus pačioje ankstyviausioje infekcijos stadijoje.

Prieš pirmą donaciją papildomai atliekami tyrimai:

• Imuninių eritrocitų antikūnių tyrimas (atliekama pirmą kartą duodant kraują ar jo sudėtinių dalių, moterims kartojamas kas 6 mėnesius, tiek vyrams, tiek moterims kartojamas, jeigu po paskutinės donacijos buvo perpiltas kraujas ar jo komponentai).
• Kell antigeno tyrimas.