preloader

D.U.K.

Ką daryti, jei neradau atsakymo į mano klausimą?

Maloniai laukiame Jūsų klausimo adresu tavokraujas@santa.lt arba tel.  8-688-62707

Mano kraujyje rado Kell antigeną? Ką tai reiškia? Ar jis pavojingas? Ar galiu būti kraujo donoru?

Kraujo grupių Kell sistemą sudaro trys poros antigenų: K, k, Kpa, Kpb, Jsa, Jsb. Pagrindinis, transfuziologijoje svarbus rodiklis, yra Kell (K) antigenas. Pagal imunogeninį aktyvumą šis faktorius yra antroje vietoje po Rh(D+) faktoriaus. Kell antigenas K+ nustatomas maždaug 10% gyventojų. Jis nėra pavojingas. Kraujo donoru galite būti.

Ar gali kitos šalies pilietis būti kraujo donoru Lietuvoje?

Taip, kitos šalies pilietis gali būti kraujo donoru Lietuvoje.

Kurių kraujo grupių labiausiai reikia?

Visos kraujo grupės reikalingos. Dažnai pasitaikančių kraujo grupių prireikia todėl, kad yra daug jas turinčių ligonių. Retesnių kraujo grupių prireikia todėl, kad atvyksta mažiau donorų turinčių šias grupes. Kiekvienas Jūsų dovanoto kraujo lašas, suras jo laukiantį ligonį.

Bijau, kad po kraujo davimo bus silpna

Kraujo donorystė visų pirma saugi donorui. Paimamas tik toks kraujo kiekis, kuris nesukelia žalos donoro organizmui. Po jų donorystės dažniausiai žmogus nepajunta jokio pokyčio. Retesniais atvejais, ypač fizinio krūvio metu, gali jausti nedidelį nuovargį, silpnumą.  NEPAMIRŠKITE, jog paimamas tik saugus kraujo komponentų kiekis. Dažniausia žmonėms būna silpna dėl psichologinių priežasčių ir tai nutinka dar net nepaėmus kraujo. Pabandykite duoti kraujo ar jo komponentų ir pamatysite, kaip nuostabu padėti kitam, žinoti, kad Jūsų kraujas išgelbės kažkam gyvybę.

Kam naudojamas kraujas?

Perpilti kraujo prireikia esant įvairioms situacijoms: žmonėms patyrusiems traumą, po nudegimo ar avarijos, nelaimingo atsitikimo, po operacijų, organų transplantacijų, moterims, jei įvyksta gimdymo komplikacijų, naujagimiams, žmonėms gydomiems nuo leukemijos, vėžio ar kitos sunkios ligos. Plačiau.

Ar galiu duoti kraujo, jei neseniai skiepijausi?

Jei Jūs paskiepytas susilpnintais virusais arba bakterijomis kraujo donorystė atidedama 4 savaitėms. Jeigu skiepijotės nuo hepatito A ar hepatito B donorystė atidedama 28 dienoms. Pasiskiepijus kita vakcina, jei asmuo sveikas ir nėra klinikinių požymių, atidėjimas nereikalingas, galite duoti kraujo.

Vartoju vaistus. Ar galiu duoti kraujo?

Dauguma vaistų nėra kontraindikacija duoti kraujo. Jei vartojate vaistus nuo spaudimo ar kontraceptikus drąsiai galite duoti kraujo. Jei vartojate antibiotikus, kraujo duoti negalite. Galėsite tik visiškai pabaigę gydymo kursą. Jei vartojate kitus receptinius vaistus – klauskite gydytojo, arba rašykite mums.

Prieš mėnesį išoperavo apendicitą. Ar galiu duoti kraujo?

Deja, dar ne. Po operacijos donorystė atidedama 4 mėnesiams.

Pasidariau tatuiruotę ir įsivėriau auskarą. Ar galiu duoti kraujo?

Įsivėrus auskarą ar pasidarius tatuiruotę, kraujo donorystė atidedama 4 mėnesiams.

Lankiausi pas odontologą. Ar galiu duoti kraujo?

Jei tai buvo nesudėtinga odontologinė procedūra, kraujo galite duoti jau kitą dieną.

Ar galiu duoti kraujo, jei jaučiu peršalimo simptomus?

Ne. Duodamas kraujo Jūs turite būti visiškai sveikas. Galėsite duoti kraujo, po visiško pasveikimo praėjus bent 2 savaitėms.

Kiek iš manęs paims kraujo?

Kiekvienos donacijos metu paimamas tik donorui saugus kraujo ar jo komponentų kiekis. Duodant eritrocitus paimama 360 ml eritrocitų masės, o trombocitus – iki 555 ml trombocitų, kraują – 450 ml.

Kodėl atsiranda kraujo trūkumas?

Kraujo trūkumas dažniausiai atsiranda vasaros ir atostogų metu. Šiuo periodu žmonės daugiau keliauja, dažniau įvyksta eismo nelaimės. Vasaros metu taip pat atostogauja labai daug žmonių reguliariai duodančių kraujo. O kiek kraujo bus sunaudota per dieną, prognozuoti sunku. Ligonių būklė gali pasikeisti akimirksniu, taip pat gali įvykti eismo nelaimė, todėl ligoninėje nuolat turi būti užtikrinamos pakankamos kraujo atsargos.

Kiek laiko užtrunka procedūra?

Eritrocitų aferezė trunka apie 20 – 30 min., trombocitų apie 1- 1,5 val, standartinė kraujo paėmimo procedūra apie 10 min. Dar apie 15 – 30 min. užtrunka, kol užpildote anketą, paimami kraujo mėginiai, Jūsų sveikatą įvertina gydytojas. Laukdami galite atsigaivinti gėrimais. Taigi, duodant eritrocitų masę reiktų paskirti apie 1-1,5 valandos, jei duosite trombocitų pas mus praleisite apie 2-2,5 valandos, o jei kraują – apie valandą.

Ar ligoniui saugu gauti kraują?

Taip. Šiuo metu gaunamas kraujas yra saugesnis nei bet kada anksčiau. Kadangi ne tik ištiriami infekcinių ligų žymenys įprastiniu būdu, bet kiekvieno donoro kraujas ištiriamas ir nukleorūgščių amplifikacijos testu (NAT). NAT – tai žymiai jautresnis genų technologija paremtas tyrimas, skirtas aptikti ŽIV ir hepatitų B ir C virusus. Be infekcinių ligų tyrimų gydytojas apžiūri kiekvieną donorą, įvertina jo užpildytos anketos duomenis, atliekamas bendras kraujo tyrimas, pamatuojamas kraujospūdis. Taigi, kiekvienas donoras įvertinamas visapusiškai.

Kas gali duoti kraujo?

Donoru gali būti sveiki asmenys nuo 18 iki 65 m. amžiaus. Vyresni nei 65 m. asmenys gali būti donorais, tik turėdami donorystės įstaigos gydytojo kasmet išduodamą leidimą. Donoras turi sverti ne mažiau nei 50 kg. Hemoglobino lygis donoro kraujyje turi būti: vyrų ne mažiau 135 g/l, moterų ne mažiau 125 g/l. Plačiau skaitykite skyrelyje Donacijos rūšys.

Ar saugu duoti kraują? Kokiomis ligomis galima užsikrėsti?

Kraujas surenkamas tik vienkartinėmis, steriliomis sistemomis. Tokiu pačiu būdu paruoštos priemonės naudojamos ir operacijų metu, todėl duodant kraujo negalima užsikrėsti jokiomis ligomis.

Kaip galima sužinoti man atliktų kraujo tyrimų rezultatus?

Po kiekvienos donacijos Jums atliktų tyrimų zultatus (kraujo grupės ir infekcinių žymenų - hepatitų B ir C, ŽIV ir sifilio) rezultatus galite matyti portale https://viva.santa.lt/