preloader

TU - MANO VILTIS

Ar žinai?

Kviečiame užsiregistruoti kraujo donorytei tel.: 867600078, 868862707 arba tavokraujas@santa.lt

Šiuo metu ypač trūksta: O (I), A(II) ir B (III) kraujo grupių kraujo!

daugiau...
07 Vas 2024

Apie mus


Vilniaus Universiteto Ligoninės Santaros Klinikų Kraujo centras yra Vilniaus Universiteto Ligoninės Santaros Klinikų Hematologijos, Onkologijos ir Transfuziologijos centro (HOTC) dalis. HOTC – yra didžiausias hematologijos onkologijos diagnostikos, gydymo, mokymo bei mokslo tyrimų centras, kuriame gydomi Lietuvos bei užsienio kraujo bei onkologinėmis ligomis sergantys pacientai. Taip pat, HOTC yra didžiausias Baltijos šalyse bei vienas didžiausių Europos kaulų čiulpų transplantacijos centras. HOTC sudėtyje veikiančiame Kraujo centre gaminami specifinių poreikių pacientams (onkohematologiniams, transplantuotiems, vaikams) būtini kraujo komponentai. Kraujo centre kraujo komponentai ruošiami ne tik iš konservuoto kraujo, bet ir aferezės būdu, naudojant pažangiausias technologijas. Kiekvienais metais paruošiama daugiau nei 25000 eritrocitų be leukocitų, apie 10000 aferezės būdu gautų trombocitų. Specialius poreikius turintys pacientai (onkohematologiniai, po transplantacijų, naujagimiai ir vaikai), gydomi šiose klinikose ir jos padaliniuose, aprūpinami jonizuojančia spinduliuote švitintais, leukofiltruotais kraujo komponentais. Aloimunizacijos mažinimo bei transfuzinio saugumo užtikrinimo tikslu, pradėtos taikyti patogenų (donoro leukocitų, įvairių virusų ir bakterijų) mažinimo technologijos, naujagimiams eritrocitų masė dalinama į specialias mažas pakuotes. Kraujo donorams atliekami citomegalo viruso (CMV) tyrimai, siekiant sumažinti užsikrėtimo riziką CMV neturintiems pacientams, su sutrikusiu imunitetu. Pacientams, kuriems stebimas atsparumas trombocitų masės transfuzijoms, parenkami pagal žmogaus leukocitų antigenus (ŽLA) suderinti trombocitai.

Kraujo Centro veikla licencijuota bei sertifikuota pagal LT ESN ISO 9001:2015 reikalavimus, užtikrinanti efektyvų donorų telkimą bei atranką, kraujo paėmimą, kraujo produktų gamybą, saugojimą bei paskirstymą. Taip pat kraujo centre saugojami kraujo komponentai ir krešėjimo faktoriai bei kita transfuziologinė pagalba yra prienami visą parą septynias dienas per savaitę.

Tavo kraujas gelbsti gyvybes

Jūs galite išgelbėti žmogaus gyvybę skirdamas vos valandą savo laiko. Deja, tik nedaugelis, galintys tapti kraujo donorais, jais tampa. Tai juk taip paprasta! Šiais laikais kraujo donorystė yra saugi, greita ir nesudėtinga.

Transfuzijai naudojamas kraujas turi būti saugus, dovanotas sveikų donorų. Sveikas žmogus turi kraujo atstatymo mechanizmą, taigi kraujas – ne tik gyvas, bet ir nuolat atsinaujinantis audinys. Eritrocitų masė perpilama tuomet, kai yra labai ryški mažakraujystė. Jei žmogus kraujuoja dėl krešėjimo faktorių, perpilama šviežia šaldyta plazma, o jei dėl trombocitų stokos – trombocitų masė.

Kam padeda mano dovanotas kraujas?

Jūsų padovanotas kraujas padeda patiems įvairiausiems ligoniams. Kraujo perpylimas reikalingas ligoniams, praradusiems didelį kraujo kiekį chirurginių operacijų metu, dėl patirtų traumų, komplikuoto gimdymo ir t.t. Taip pat, kraujo perpylimas skiriamas kraujo ligomis ir vėžiu sergantiems pacientams.

 

Ar galiu tapti kraujo donoru?

 

Taip
Ne
  • Ar esate jaunesnis nei 18 metų?Dėkojame už susidomėjimą, tačiau kraujo donoru gali būti asmuo, sulaukęs 18 metų.
  • Ar esate vyresnis nei 65 m.?Dėkojame už susidomėjimą, tačiau kraujo donoru negali būti asmuo vyresnis nei 65 metai.
  • Ar sveriate mažiau kaip 50 kg.?Dėkojame už susidomėjimą, tačiau kraujo donoras privalo sverti bent 50kg.
  • Per pastaruosius 4 mėn. darėtės tatuiruotę, vėrėtės auskarus?Jūs galite būti kraujo donoru, jeigu po tatuiruotės darymo ar auskarų vėrimo praėjo 4 mėnesiai.
  • Ar per pastaruosius 6 mėn. buvote nėščia?Dėkojame už susidomėjimą, tačiau kraujo donoru galėsite būti tik praėjus 6 mėnesiams po gimdymo.
  • Sergate lėtinėmis ligomis?Atsiprašome, tačiau Jūs negalite būti kraujo donoru.
  • Sergate ŽIV, sifiliu, hepatitu B ar C?Atsiprašome, tačiau Jūs negalite būti kraujo donoru.
  • Ar kada nors vartojote injekcines narkotines medžiagas?Atsiprašome, tačiau Jūs negalite būti kraujo donoru.
  • Ar vartojate kokius nors vaistus?Dėkojame už susidomėjimą, tačiau vaistų vartojimas gali būti kraujo atidėjimo priežastis. Prašome, pažiūrėti į skiltį “Kraujo donorystės atidėjimo priežastys”.
  • Ar per pastarąsias dvi savaites karščiavote?Kraujo donoru galite būti praėjus 2 savaitėms po simptomų praėjimo.

Jeigu į visus klausimus atsakėte „NE“, sveikiname, jūs galite tapti kraujo donoru

* Sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, kuriame nurodomos atidėjimo ir uždraudimo tapti kraujo donorais priežastys, galite rasti čia. Jeigu turite klausimų dėl donorystės atidėjimo ir uždraudimo priežasčių, susisiekite su Kraujo centro darbuotojais (tel. 867600078, 868862707)

Jeigu bent į vieną klausimą atsakėte „TAIP“, susisiekite su Kraujo centro darbuotojais, kuriems, pateikę daugiau informacijos, galėsite sužinoti ar galite tapti kraujo donoru.

Laikotarpiai tarp donacijų

Laikotarpiai tarp donacijų yra patvirtinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir yra tam, kad būtų užtikrinama donoro sveikatai saugi donorystė.

Donacija

Pasiruošimas donacijai

  • Pailsėkite ir gerai išsimiegokite
  • Būkite sočiai pavalgę
  • Išgerkite daugiau skysčių
  • Prieš donaciją nevartokite alkoholinių gėrimų
  • Donacijos dieną rekomenduojama nerūkyti
  • Turėkite asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą
  • Dėvėkite rūbus, kurių rankoves galima lengvai nusmaukti virš alkūnės

Donacija

  • Jūs užregistruojamas duomenų bazėje.
  • Užpildote anketą ir dokumentus.
  • Paimami mėginiai ir atliekami tyrimai
  • Apsilankote pas gydytoją, kuris patvirtina Jūsų tinkamumą būti donoru.
  • Donuojate

Po donacijos

  • Gerkite daug skysčių
  • Bent 2 valandas nenusiimkite ir nedrėkinkite tvarsčio.
  • 12-24 valandas venkite sunkių daiktų kilnojimo ir aktyvaus sporto.
  • Pailsėkite ir gerai išsimiegokite
  • Rekomenduojama nerūkyti

 Kas gali (ne)nutikti kraujo donorui?

 Šalutiniai reiškiniai donacijos metu arba po jos yra labai reti ir pasitaikantys tik iki 2 proc. donacijų. Iš jų dažniausiai pasitaiko silpnumas ir smulkios kraujosrūvos, visos kitos komplikacijos ypač retos ir siekiančios tik iki 0,1 proc. donacijų.

 Silpnumas

Donacijos metu netenkama iki 15% kraujo tūrio. Dauguma žmonių prie šio praradimo prisitaiko labai greitai ir nejaučia jokių pašalinių reiškinių. Bet yra nedidelis procentas žmonių, kurie prie tokio kraujo tūrio netekimo prisitaiko lėčiau, todėl jie po donacijos jaučia silpnumą.

 Ką daryti atsiradus silpnumui?

  • jeigu kraujo centro personalas yra šalia būtinai apie tai praneškite;
  • jeigu jūsų aplinkoje nėra kraujo centro personalo, bet yra kitų žmonių, būtinai apie tai jiems pasisakykite;
  • tik pajutę silpnumą ar galvos svaigimą, atsisėskite, kuo žemiau nuleiskite galvą , esant galimybei atsigulkite ir pakelkite kojas aukščiau galvos lygio ir taip praleiskite bent 30 minučių;
  • jeigu pajuntate silpnumą vairuojant, kuo greičiau saugiai sustokite ir atsilošę kiek įmanoma labiau sėdynę pagulėkite;
  • gerkite skysčius;
  • prieš atsistojant iš gulimos padėties, 4-5 minutes pasėdėkite;
  • jeigu visgi silpnumas išlieka taikant visas priemones, kvieskite greitąją medicinos pagalbą, o vėliau praneškite kraujo centro darbuotojams.

Kraujosrūvos

Kartais po donacijos pasitaikanti komplikacija yra nedidelės kraujosrūvos. Jos atsiranda buvusio dūrio vietoje ir nebūtinai tą pačią dieną – gali atsirasti ir po 1-2 dienų po donacijos. Paprastai jos yra nepavojingos ir išnyksta per 2 savaites.

 Ką daryti atsiradus kraujosrūvoms?

  • jei nuėmus tvarstį prasidėjo kraujavimas, dūrio vietą užspauskite ir 5 minutes ranką laikykite pakėlęs;
  • jeigu atsirado kraujosrūva dūrio vietoje, periodiškai, bet ne ilgiau nei 15 minučių laikykite šaltą ledo kompresą per pimąsias 24 valandas, ledą įvyniokite į švarų audinį prieš dedant ant rankos;
  • kitas 24 valandas 2-3 kartus, bet ne ilgiau nei 15 minučių, dėkite šiltą kompresą, kuris palengvins diskomfortą dūrio vietoje;
  • dar 36 valandas ta pačia ranka nieko sunkaus nedirbkite, nekelkite.

  Ypač retos komplikacijos yra didelės kraujosrūvos susidarymas, dar retesnės – rankos skausmas, venos uždegimas, nervo dirginimas ar pažeidimas, sausgyslės pažeidimas, kraujavimas praėjus ilgesniam laikui.

Jeigu atsirado labai didelė kraujosrūva ranka yra karšta, atsirado paraudimas dūrio vietoje, jaučiate intensyvų ir nemažėjantį skausmą rankoje, išlieka ar didėja rankos patinimas, atsirado pirštų ar rankos tirpimas, sąstingis, apsunko rankos judesiai, kuo skubiau kreipkitės į kraujo centrą arba jus gydantį gydytoją, o vėliau praneškite kraujo centro darbuotojams (tel. 867600078, 868862707)

 

Donacijų rūšys

Kraujo centre atliekamos 5 skirtingos procedūros:

  • Trombocitų aferezė
  • Trombocitų ir plazmos aferezė
  • Plazmos aferezė (apie imuninės plazmos aferezę, persirgus COVID19, plačiau galite pasiskaityti čia)
  • Dvigubos eritrocitų masės aferezė
  • Įprastinė kraujo surinkimo procedūra

Kraujo centre taip pat galima užsiregistruoti į negiminingų kaulų čiulpų donorų registrą (daugiau informacijos www.bukgeras.lt) ir užpildyti sutikimą, kad asmens audiniai, organai po mirties būtų paimti ir atiduoti tranplantuoti (daugiau informacijos www.transplantacija.lt).

 

Trombocitų/plazmos aferezė

Reikalavimai donorams

Donoro svoris: bent 60 kg.

Hemoglobinas: vyrų: ≥135 g/l, moterų: ≥125 g/l.

Procedūra

Specialiu aparatu iš paimto donoro kraujo atskiriama dalis trombocitų (ir plazmos), jie pasiliekami, o visi kiti kraujo komponentai grąžinami donorui, taip išsaugojami raudonieji kraujo kūneliai.

Įdomu

Vienam trombocitų masės vienetui paruošti iš standartiniu būdu paimto kraujo , reikia 4-6 donorų, tuo tarpu vienas donoras trombocitaferezės būdu gali padovanoti 3-5 dozes trombocitų masės.

Procedūros trukmė

Procedūra trunka nuo 1- iki 1,5 valandos, tačiau paaukodamas šį laiką gali išgelbėti 3-5 pacientų gyvybes nuo ūmaus nukraujavimo.

Laikotarpis tarp donacijų

Trombocitų skaičius atsistato labai greitai, todėl kitą kartą donuoti galite atvykti jau po 2 savaičių.

Dvigubos eritrocitų masės aferezė

Reikalavimai donorams

Donoro svoris: ≥70 kg

Ūgis: vyrų: ≥165 cm, moterų: ≥170cm

Hemoglobinas: vyrų: ≥140 g/l, moterų: ≥145 g/l

Procedūra

Specialiu aparatu iš paimto donoro kraujo atskiriami eritrocitai (raudonieji kraujo kūneliai), jie pasiliekami, o likęs kraujas grąžinamas donorui.

Įdomu

Iš standartiniu būdu paimto kraujo , pagaminama vienas eritrocitų masės maišelis, tuo tarpu vienas donoras eritrocitų aferezės būdu gali padovanoti iš karto 2 dozes eritrocitų.

Procedūros trukmė

Procedūra trunka nuo 20 iki 30 minučių.

Laikotarpis tarp donacijų

Nors paimamo kraujo tūris yra mažesnis, tačiau eritrocitai surenkami labai koncentruotai. Todėl laikas tarp raudonojo kraujo paėmimo procedūrų yra 4 mėn. vyrams ir 6 mėn. moterims; trombocitus (krešėjimo ląsteles) galite donuoti jau po 1 mėn.

Įprastinė kraujo surinkimo procedūra

Reikalavimai donorams:

Donoro svoris: bent 50 kg.

Hemoglobinas: vyrų: ≥135 g/l, moterų: ≥125 g/l.

Procedūra

Šios procedūros metu surenkama apie 450 ml kraujo

Įdomu

Standartiniu būdu paimtas kraujas turi būti perdirbamas, iš jo pagaminama viena eritrocitų (raudonųjų kraujo kūnelių) ir viena plazmos dozė. Iš 4-6 donorų įprastiniu kraujo surinkimo būdu gautų maišelių gali būti pagaminta tik viena gydomoji trombocitų dozė.

Procedūros trukmė

Procedūra trunka apie 10 minučių.

Laikotarpis tarp donacijų

Laikas tarp standartinio kraujo paėmimo procedūrų yra 2 mėn., jeigu norite pasidalinti trombocitais, į Kraujo centrą galite atvykti jau po mėnesio, jeigu norite donuoti eritrocitus (raudonuosius kraujo kūnelius) jūsų lauksime po 3 mėn.

Kraujo grupės

Kraujo grupes 1901m. pirmasis nustatė austrų gydytojas Karlas Landštaineris (Karl Landstainer), o už šį atradimą 1930m. jis buvo apdovanotas Nobelio premija.  Kraujo grupės priklauso nuo eritrocitų paviršiuje esančių tam tikrų dalelių, vadinamų antigenais. Jos yra labai mažos ir nematomos net mikroskopu. Šie antigenai žymimi raidėmis. Yra nustatyta daugiau kaip 30 kraujo grupių sistemų, tačiau svarbiausią reikšmę turi ABO antigenų sistema. Jei žmogui perpilsime ne tos grupės kraują, antikūniai atpažins svetimus antigenus ir įvyks audringa reakcija – staigi raudonųjų kraujo kūnelių žūtis (hemolizė), kuri gali baigtis mirtimi. 

Perpilant kraują taip pat labai svarbi Rezus (Rh) kraujo grupių sistema. Be ABO , eritrocitai gali turėti ir Rh antigenus. Jei šie antigenai yra – kraujas vadinamas Rh teigiamu (Rh(+)), jei nėra – RH neigiamu (Rh(-)).

Anksčiau kraujo grupės buvo žymimos skaičiais (I, II, III, IV), tačiau skirtingose šalyse ta pati kraujo grupė buvo vadinama skirtingai (pvz: vienoje šalyje tas pats kraujas priskiriamas I grupei, o kitoje – IV). Šiuo metu priimta, kad kraujas visame pasaulyje žymimas pagal ABO sistemą. Kraujo grupių atitikmuo: O (I), A (II), B (III), AB (IV).

A+

Šią kraujo grupę turi apie 34 % gyventojų.

Eritrocitai turi A antigeną, tačiau neturi B antigeno. Taip pat turi Rezus antigeną. Plazma turi anti-B antigeną.

A-

Šią kraujo grupę turi apie 6 % gyventojų.

Eritrocitai turi A antigeną, tačiau neturi B antigeno. Taip pat neturi Rezus antigeno. Plazma turi anti-B antigeną.

B+

Šią kraujo grupę turi apie 10 % gyventojų.

Eritrocitai turi B antigeną, tačiau neturi A antigeno. Taip pat turi Rezus antigeną. Plazma turi anti-A antigeną.

B-

Šią kraujo grupę turi apie 2 % gyventojų.

Eritrocitai turi B antigeną, tačiau neturi A antigeno. Taip pat neturi Rezus antigeno. Plazma turi anti-A antigeną.

AB+

Šią kraujo grupę turi apie 4 % gyventojų.

Eritrocitai turi tiek A, tiek  B antigenus. Taip pat turi Rezus antigeną. Plazma neturi ABO antikūnių.

AB-

Šią kraujo grupę turi apie 1 % gyventojų.

Eritrocitai turi tiek A, tiek B antigenus. Tačiau neturi Rezus antigeno. Plazma neturi ABO antikūnių.

O+

Šią kraujo grupę turi apie 37 % gyventojų.

Eritrocitai neturi nei A, nei B antigeno, bet turi Rezus antigeną. Plazma turi anti-A, anti-B antigenus.

O-

Šią kraujo grupę turi apie 6 % gyventojų.

Eritrocitai neturi nei A, nei B antigeno, taip pat neturi Rezus antigeno. Plazma turi anti-A, anti-B antigenus.

JŪS SĖKMINGAI UŽSIREGISTRAVOTE MŪSŲ DUOMENŲ SISTEMOJE. MŪSŲ KRAUJO CENTRO DARBUOTOJAI SUSISIEKS SU JUMIS!

 

Sudėtinės kraujo dalys

Kraujo sudėtinės dalys:

Kraujas – jungiamasis audinys, tekantis mūsų kūnu ir pasiekiantis visas jo vietas. Kraujas mums yra gyvybiškai svarbus, nes ne tik aprūpina visus organizmo audinius deguonimi bei maisto medžiagomis, bet ir pašalina medžiagų apykaitos produktus, saugo ir gina mus nuo infekcijų. Kraują sudaro kraujo plazma ir kraujo ląstelės (eritrocitai, leukocitai ir trombocitų).

Plazma:

Plazma - tai skaidri, šiek tiek gelsva kraujo dalis,kuri po organizmą išnešioja kraujo ląsteles, įvairius hormonus, mineralines ir maisto medžiagas. Ji sudaro daugiau nei pusę kraujo tūrio ir turi svarbią reikšmę kraujo krešėjimo procesui.

Eritrocitai:

Eritrocitai (raudonieji kraujo kūneliai) – tai gausiausia kraujo ląstelių grupė, kuri atsakinga už organizmo aprūpinimą deguonimi ir, iš dalies, anglies dvideginio pašalinimą. Eritrocitai yra keistos, įdubusio disko formos ląstelės, kurios neturi branduolio, tačiau turi baltymo ir geležies junginio, hemoglobino. Hemoglobinas jungiasi su deguonimi ir taip padeda eritrocitams jį pernešti po visą organizmą.

Leukocitai

Leukocitai (baltieji kraujo kūneliai): – baltosios kraujo ląstelės, kurios atlieka organizmo apsaugos funkciją. Tai imuninės ląstelės, kurios visada yra pasirengusios apginti Jūsų organizmą nuo virusų ir bakterijų bei kitų ligų sukėlėjų. Leukocitai „praryja“ virusus ir bakterijas. Todėl esant uždegimui, padidėja leukocitų skaičius. Jie gamina antikūnius – baltymus, kurie padeda pašalinti svetimas medžiagas ir organizmus bei patenka į virusų pažeistas ląsteles. Nors kartą susitikę su bakterija ar virusu, jį atsimena ilgus metus. Kitą kartą tam pačiam virusui ar bakterijai patekus į organizmą, pastarieji būna sunaikinami žymiai greičiau.

Trombocitai:

Trombocitai padeda kraujui sukrešėti. Tai labai mažos, plonos, bespalvės, pailgos formos kaulų čiulpuose esančių didelių ląstelių (megakariocitų) atplaišos. Trombocitai aktyvuojasi, kai pažeidžiama kraujagyslė, tuomet pakinta jų forma – suapvalėja, atsiranda išaugos. Trombocitai sukimba tarpusavyje, pirmieji prilimpa prie pažeistos kraujagyslės sienelių  ir išskiria medžiagas, kurios aktyvina krešėjimo faktorius ir susidaro ilgos baltymų grandinės. Iš šių baltymų grandinių susiformuoja fibrino tinklelis ir jame įstrigusios ląstelės suformuoja krešulį. Trombocitų dažnai sumažėja sergant piktybinėmis kraujo ligomis.

 

Donorams atliekami tyrimai

<

Siekiant užtikrinti kokybę ir apsaugoti tiek donorą, tiek pacientą, kiekvienam kraujo donorui atliekami kraujo tyrimai.

Planuojant atlikti trombocitų aferezę atliekamas bendras kraujo tyrimas. Atlikus bendrą kraujo tyrimą galima nustatyti uždegimus, alergiją, kraujo sistemos ligas bei įtarti kitų organų ligas.

Bendro kraujo tyrimo atsakymuose nurodomas:

  • Eritrocitų skaičius, forma ir dydis;
  • Hemoglobino kiekis eritrocituose;
  • Hematokritas – kraujo plazmos (skystosios kraujo dalies) santykis su bendru kraujo ląstelių kiekiu;
  • Bendras leukocitų skaičius ir jų formų kiekis procentais;
  • Trombocitų skaičius;
  • Eritrocitų nusėdimo greitis (ENG);
  • Esant būtinybei, tyrimo atsakymas gali būti dar išsamesnis.

Planuojant atlikti eritrocitų aferezę arba įprastinę kraujo surinkimo procedūrą, atliekamas hemoglobino kiekio nustatymas kraujyje.

Hemoglobinas – tai svarbi raudonųjų kraujo kūnelių dalis. Jis prisijungia ir išnešioja deguonies molekules po visą organizmą. Kai hemoglobino kiekis mažas, deguonies lygis krenta, ir organizmui tampa sudėtingiau išlaikyti normalų aktyvumą. Jei hemoglobino lygis nukrenta žemiau 100 g/l diagnozuojama mažakraujystė.

Norėdami pakelti hemoglobino kiekį kraujyje, valgykite daugiau geležies turinčio maisto – raudonos mėsos, žuvies, vištienos, kepenų, pupelių, razinų, riešutų, žalialapių augalų.

Suaugusiųjų hemoglobino norma norint būti kraujo donoru: vyrams  nuo 135 g/l , moterims  nuo 125 g/l. 

Kiekvieną kartą donorams atliekami tyrimai:

  • Nustatoma kraujo grupė pagal ABO ir RhD sistemas.
  • Infekcinių ligų tyrimai dėl hepatito B ir C, sifilio ir ŽIV.
  • NAT (nukleino rūgščių amplifikacijos tyrimas) – pažangiausias tyrimas, kuris padeda indentifikuoti infekcinėmis ligomis apsikrėtusius donorus pačioje ankstyviausioje infekcijos stadijoje.

Prieš pirmą donaciją papildomai atliekami tyrimai:

  • Imuninių eritrocitų antikūnių tyrimas (atliekama pirmą kartą duodant kraują ar jo sudėtinių dalių, moterims kartojamas kas 6 mėnesius, tiek vyrams, tiek moterims kartojamas, jeigu po paskutinės donacijos buvo perpiltas kraujas ar jo komponentai).
  • Kell antigeno tyrimas.

 

Donorystės akcija pas jus

Prisidėkite prie mūsų komandos rengiant neatlygintinos kraujo donorystės akcijas savo bendrijoje, darbe, universitete. Mūsų geriausi specialistai yra pasirengę su visa įranga atvykti pas Jus ten, kur pakviesite! Rašykite el. paštu tavokraujas@santa.lt 




JŪS SĖKMINGAI UŽSIREGISTRAVOTE KRAUJO DONORYSTEI

Dėkojame už susidomėjimą, mūsų kraujo centro darbuotojai susisieks su Jumis ir aptars detales.




Registracija


Data


Ačiū

PAPRASČIAUSIAS BŪDAS DONUOTI!

Puiki proga donuoti be narystės


TAPKITE NARIU

  • Donorystės narystė yra nemokama
  • Gaukite priminimus apie artėjančias donacijas
  • Sekite savo donacijų istoriją
  • Taupykite savo laiką! Išsaugokite donacijos anketą

arba

Užpildyti donorą anketą

Taip Ne

Jūs sėkmingai užsiregistravote mūsų duomenų sistemoje. Mūsų kraujo centro darbuotojai susisieks su jumis!

Patikrinkite El. paštą ir užpildykite kraujo donoro formą


Kaip mus rasti. Automobilio parkavimas.

AČIŪ

Registruokite naują donorą

Mūsų draugai